Janina Survilaitė. Marcelijų Martinaitį prisimenant
2014 m. Nr. 4 / Kartais taip pasakydavau savo žemiečiui ir kaimynui Marcelijui apie jo eiles. Poetas buvo kuklus, pagyrų nepriimdavo. Pats gerai žinojo, ką reiškia būti geru poetu, ir tą patvirtindavo kiekviena parašyto eilėraščio eilutė.
Įterpkite šią nuorodą į savo WordPress tinklalapį
Įterpkite šį kodą savo svetainėje